- darkučyti
- darkùčyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) tr. 1. darkyti, gadinti: Iškada ką siūlus darkùčiji (nemoki megzti) Gs. 2. refl. bjauriai, neskoningai rengtis, darkytis: Ta motriška darkùčyjas, kuri išsidarko bjauriai rėdydamos J. Ko čia darkùčijies, eik ir apsivilk žmoniškiau! Bsg. 3. euf. dergti, teršti, darkioti: Nedarkùčyk pakraščių Bsg. 4. šmeižti: Kam tu darkùčyji jį iš paskutinių žodžių, t. y. kolioji J. Darkùčyk darkùčyk, paskui vėl gerinsies Bsg. \ darkučyti; išdarkučyti; pridarkučyti
Dictionary of the Lithuanian Language.